• info@imunodiagnostika.lt
  • +370 5 2469088

Imunologiniai tyrimai

Imunologija – tai organizmo imuninės sistemos, jos funkcijų ir sutrikimų tyrimas. Serologija – tai kraujo serumo (skaidraus skysčio, kuris išsiskiria, kai kraujas sukreša) tyrimas.

Imunologijos ir serologijos laboratorijose daugiausia dėmesio skiriama šiems tyrimams:

antikūnų nustatymui. Tai baltymai, kuriuos gamina tam tikros rūšies baltosios kraujo ląstelės, reaguodamos į organizme esančią svetimą medžiagą (antigeną).

Imuninės sistemos problemoms tirti. Tai apima atvejus, kai organizmo imuninė sistema puola savo paties audinius (autoimuninės ligos) ir kai organizmo imuninė sistema yra nepakankamai aktyvi (imunodeficito sutrikimai). Imunologiniai tyrimai atliekami imunodiagnostika centre.

Kodėl atliekami imunoglobulinų tyrimai?

Gydytojai gali tikrinti imunoglobulino kiekį, norėdami nustatyti, ar žmogus serga infekcija, ar yra apsaugotas nuo infekcijos (turi imunitetą). Gydytojai taip pat naudoja imunoglobulinų tyrimus, kad padėtų diagnozuoti imunodeficitus (kai imuninė sistema neveikia taip, kaip turėtų). Gydytojai gali įtarti imunodeficitą vaikui, kuris dažnai serga infekcijomis arba neįprastomis infekcijomis.

Tyrimai gali būti atliekami vertinant alergijas ar autoimunines ligas, tokias kaip jaunatvinis idiopatinis artritas, vilkligė ir celiakija.

Imunologinis kraujo tyrimas

Imunologinis kraujo tyrimas, bet kuris iš diagnostinių kraujo tyrimų, kuriuose naudojami antigenai (svetimi baltymai) ir antikūnai (imunoglobulinai) imuninės sistemos sutrikimams nustatyti. Imunitetas ligoms priklauso nuo organizmo gebėjimo gaminti antikūnus, kai susiduriama su antigenais. Antikūnai prisijungia prie antigenų ir padeda juos pašalinti iš organizmo.

Organizmo nesugebėjimas gaminti tam tikrų klasių imunoglobulinų (IgG, IgA, IgM, IgD, IgE) gali sukelti ligą. Antigeno ir antikūno reakcijos metu susidarę kompleksai gali nusėsti beveik bet kuriame audinyje ir sukelti to organo funkcijos sutrikimus. Imunofluorescenciniai tyrimai, skirti antinukleariniams antikūnams (antikūnams, kurie jungiasi prie branduolio antigenų) nustatyti, gali būti naudojami tokioms ligoms, kaip sisteminė raudonoji vilkligė, diagnozuoti. Tyrimai, kuriais nustatomi specifiniai IgG ir IgM kompleksai, vadinami reumatoidiniais faktoriais, gali padėti patvirtinti tam tikrų būklių, įskaitant Sjögreno sindromą, reumatoidinį artritą ir lėtinį hepatitą, diagnozę.

Organizmo nesugebėjimas sukurti antikūnų prieš įsibrovusias bakterijas gali atsirasti dėl užsikrėtimo ŽIV, kuris pažeidžia baltuosius kraujo kūnelius – pirmiausia monocitus, makrofagus ir pagalbinius T limfocitus. Pagalbiniai T limfocitai yra T limfocitų pogrupis, kurie yra pagrindiniai imuninio atsako reguliatoriai ir dauginasi reaguodami į antigeninę stimuliaciją.